Justino Marcinkevičiaus poezijos skaitymai jo gimtosiose apylinkėse - jaunas, šviesus renginys, pirmą kartą suorganizuotas 2011-aisiais metais Alksniakiemyje. Deja, dėl silpnos sveikatos Poetas jame nesudalyvavo, o kitų metų Nepriklausomybės atkūrimo dieną visa Lietuva gedėjo netekusi didžio Žmogaus. Netrukus Prienų viešoji biblioteka priėmė dovaną - didžiąją dalį Poeto ir akademiko knygų iš namų darbo kabineto ir naują vardą - Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka. Atėjo laikas padėti amžinybės ženklą ir į Poeto gimtąjį kiemą Važatkiemio kaime. Rugsėjo 7 dieną iškilmingai atidengiamas atminimo akmuo, bet, manau, daug gražesnis yra gyvas paminklas - skaitymai, kuriuos nuspręsta rengti kas dvejus metus. Šių metų tema: "O tėviške, laukų drugeli margas!". Dalyvauti kviečia mano plakatas.
"ATSISĖDAU ant kalnelio. Netolies pasidėjau mišką, pasitiesiau Nemuną. Paleidau aukštyn žemės grumstą – sučiulbo! Namai! Čia namai."
"GIMIAU toli nuo didelių kelių, tačiau netoli nuo didelės upės Nemuno. Bet Nemunas kažkodėl neįėjo į mūsų buitį ir dvasinę apyvartą, lyg ir netilpo mumyse. Žinojom, kad jis netoli, kad, ant kalnelio palypėjęs, gali pamatyti jo alkūnę. Ir tarėm jo vardą kaip ir dievo – retai, su pagarbia baime. Net dainose Nemuno nebuvo – jo vietą užėmė dunojėlis."
"PUŠYNO katedroj tylu. Tik lengvas rūkas – tartum smilkalai. Ir pirmas saulės spindulys – kaip dievo pirštas. Bet pasigirsta kirvis: nuo aukos prasideda gyvenimas. Užriškit medžiui akis, kai kirviu užsimojat."
DVIESE
Rankos vaikystė, patikliai
gulinti suaugusio saujoj:
mažas, greitas upelis,
įtekantis į didelę upę.
Taip eina jie dviese.
Pažiūrėk, ar tik man taip atrodo,
ar didelė upė iš tikro
teka į mažą upelį?
Justinas Marcinkevičius
Citatos iš Poeto knygos "Dienoraščiai ir datos"
(didžiųjų raidžių rašyba pagal originalų tekstą)
"NIEKADA ne per vėlu gyventi."
"APKABINTI viską – kaip vėjas arba kaip šviesa."
